Grėtė Beatričė Tautavičiūtė, g. 1998 m. Grėtė gimė ir užaugo Vilniuje. Jos mama yra medikė. Mergina studijuoja mediciną Vilniaus universitete ir planuoja specializuotis psichiatrijos srityje. Ateityje mergina svajoja įkurti centrą, kuriame taikant psichiatrijos, jogos ir meditacijos metodus padėtų žmonėms gamtos apsuptyje rasti vidinę ramybę. Kalbėdama apie Z kartą, Grėtė pastebi, kad jauni žmonės gyvena informacijos pertekliuje, kuriame labai lengva pasiklysti. Mergina, paklausta, kur norėtų būti įamžinta, pasirinko savo namus. Fotografijoje ji sėdi ant tėvų miegamojo lovos ir vilki kimono, kurį jai iš Japonijos parvežė mama. Beatričė Brėdikytė, g. 1999 m. Beatričė gimė ir užaugo Vilniuje. Jos senelis Vytautas Brėdikis yra garsus sovietinių laikų architektas, suprojektavęs Lazdynų mikrorajoną. Beatričė šiuo metu Londono menų universitete studijuoja mados įvaizdį ir iliustraciją. Mergina užsiima konceptualiais vizualaus meno projektais, skatinančiais gamtos tausojimą. Beatričės portretas buvo padarytas Dzūkijos nacionaliniame parke esančioje jos šeimos kaimo sodyboje prie senovinės dzūkiškos trobos. Beatričė teigia, jog jos asmenybę labiausiai suformavo lietuviškos gamtos grožis ir šiek tiek globalistinė, kapitalistinė kultūra. Rokas Kunigėlis, g. 1995 m. Rokas yra ketvirtos kartos kaunietis. Jo prosenelis buvo poligrafas ir fotografas Jonas Murauskas. Prosenelis, gimęs 1913 metais, anūkui pasakodavo apie tapukario Kauno inteligentiją ir apie savo pažįstamą gamtininką Tadą Ivanauską. Įkvėptas T. Ivanausko asmenybės, Rokas susidomėjo gamta ir pabaigė miškininkystės bakalauro studijas VDU, su bendraminčiais plėtoja tvarių aplinkos pokyčių projektą „Girion.lt”. Neveltui vaikinas, paklaustas, kur norėtų būti įamžintas projektui, pasirinko Tado Ivanausko sodybą Obelynėje, kurioje praleido daug laiko tyrinėdamas dendrologinę kolekciją ir tobulino savo profesinius įgūdžius. Miglė Palkevičiūtė, g. 1999 m. Miglė gimė ir užaugo Vilniuje. Vaikystėje Miglė lankė muzikos bei dailės mokyklas. Paauglystėje ji dirbo modeliu Europoje ir Azijoje. Keliaudama po pasaulį ji pajuto ilgesį savo miestui Vilniui bei meilę Lietuvos gamtai bei kultūrai. Miglės portretą padariau jos namuose, iš kurių matosi Vilniaus panorama, miesto, kurio kultūra padarė įtaką jos pasaulėžiūrai. Dabar Miglė studijuoja elektroninės muzikos kompoziciją LMTA. Savo kūryboje ji derina šiuolaikinės muzikos elementus su lietuvių liaudies motyvais siekdama supažindinti pasaulį su unikalia savo šalies kultūra. Antanas Jakutis, g. 1994 m. Antanas gimė ir užaugo Klaipėdoje. Baigė Juozo Karoso muzikos mokyklą, fortepijono specialybę ir paauglystėjeatrado BMX dviračių sporto kultūrą. Dabar Antanas yra muzikantas, būgnininkas bei užsiima analogine fotografija ir tapyba. Portretui jis pasirinko savo muzikos Lukiškių kalėjime esančią studiją, kurioje kartu su kitais dviem klaipėdiečiais Karoliu ir Tomu subūrę grupę "Egomašina" įrašinėja muziką. Antanas mano, kad, kai žmoniją supa dideli informacijos kiekiai bei socialinių tinklų formuojamas įvaizdžio kultas, menas gali gydyti bei ugdyti jaunąją kartą. Beatričė Marcinkevičiūtė, g. 1998 m. Beatričė gimė Vilniuje. Beatričė lankė amerikiečių, airių, jėzuitų ir žydų mokyklas. Jai yra tekę gyventi Dubline, o dabar gyvena Niujorke, pabaigė psichologijos ir meno istorijos studijas Kolumbijos universitete. Beatričė teigia, jog psichologiją leidžia jai geriau suprasti žmonių prigimtį, o meno istoriją ją supažindina su įvairiais laikmečiais vyravusiomis idėjomis. Beatričės portretas buvo įamžintas jos namų baseine Vilniuje, nes jos horoskopo ženklas yra „žuvys“ ir ji mėgsta plaukioti. Beatričė froidiškai išnagrinėjo savo pasirinkimą ir atskleidė, kad ji gerai jaučiasi vandenyje, nes turi labai artimą ryšį su mama, o vanduo pasąmoningai primena motinos įsčias, jai suteikia saugumo jausmą. Ugnė Upė Pilitauskaitė, g. 1999 m. Upė gimė ir užaugo Plungėje. Vaikystėje mama supažindino su grožiu paprastuose dalykuose ir šia filosofija mergina vadovaujasi iki šiol. Dabar Upė studijuoja Vilniaus dailės akademijoje grafiką, užsiima iliustracija, tapyba, keramika bei performanso menu. Mergina pasirinko būti nufotografuota prie savo mėgstamiausios Plungės vietos - Oginskių dvaro, kurio kultūra jai primena apie žemaitišką paprastumą ir stiprybę. Upė mato, kad jos karta suvokdama ir patirdama baisias pasaulio problemas ieško būdų, kaip prisidėti prie žemės tausojimo ir išsaugojimo. Pasak merginos, dabartinis pasaulis yra labai jautrioje situacijoje ir bendraamžių meilė, kantrybė jai suteikia vilties tikėti geresniu rytojumi. Juozas Miravinskas, g. 1997 m. Juozas gimė ir užaugo Klaipėdoje. Vaikystėje norėjo tapti futbolininku, bet vėliau nusprendė tapti menininku. Jis įgijo fotografo profesiją Vilniaus dizaino kolegijoje. Juozas pasirinko įsiamžinti prie geležinkelio bėgių - gamtos ir urbanizacijos sintezės ir būtent šiais bėgiais važiuoja traukinys Klaipėda - Vilnius, kurį sutikome fotosesijos metu. Vaikinas mąsto, kad dabartinio pasaulio spartus tempas trukdo žmonėms sustoti, įsiklausyti į save ir savo pojūčius. Juozas džiaugiasi, kad fotografuodamas žmones padeda jiems suvokti save bei nusiimti savo išorinio įvaizdžio apvalkalą. Augusta Fišerytė, g. 1998 m. Augusta gimė ir užaugo Vilniuje, yra architektė, baigusi architektūros studijas Cardiff universitete Didžiojoje Britanijoje. Paklausta, kur norėtų būti įamžinta, pasirinko savo tėčio, architekto Jokubo Fišerio architektūros studiją Vilniuje, kurioje vaikystėje stebėdavo tėčio darbą ir susižavėjo jo specialybe. Augusta užsiima konceptualia ir tvaria architektūra, prisidedančia prie aplinkos saugojimo ir žmogaus psichologinės būsenos ramybės bei kartu su bendramintėmis leidžia meno žurnalą "Zeles". Danielius Tuzikas, g. 2000 m. Danielius gimė ir augo Visagine. Danielius yra rusų tautybės, lankė rusų mokyklą, tačiau labai gerai kalba lietuviškai. Vaikinas baigė Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatoriją. Augdamas daug bendravo su sese bei mama ir stebėdavo, kaip jos rengėsi ir kūrė savo stilių. Ryšys su šeimos moterimis ir domėjimasis vizualiaisiais menais padėjo Danieliui atrasti mados pasaulį. Dabar Vilniaus kolegijoje jis studijuoja ryšius su visuomene bei dirba laisvai samdomu stilistu. Danieliaus portretas buvo įamžintas prie eklektiškos stačiatikių cerkvės, esančios tarp dviejų daugiabučių namų Visagine, į kurią vaikystėje jis su šeima eidavo melstis. Emilija Poplavskytė, g. 1998 m. Emilija gimė ir užaugo Vilniuje. Jos tėtis buvo dailininkas Tadas Poplavskis, ilgą laiką kuręs ir gyvenęs Vokietijoje. Emilija nuo pat mažų dienų piešia ir domisi pasaulietinio meno istorija. Dabar mergina studijuoja Vilniaus dailės akademijoje mados kostiumo dizainą ir analizuoja ryšį tarp žmogaus psichologinių procesų ir išorinių pavidalų virsmo. Ji pasirinko fotografuotis savo baltame kambaryje, kuriame piešia ir kuria. Haja Pham, g. 1998 m. Haja gimė ir užaugo Vilniuje. Abu jos tėvai yra vietnamiečiai, į Lietuvą atvykę paskutiniais Sovietų Sąjungos metais. Haja lankė rusų mokyklą. Augant jai buvo sunku suprasti, kas yra jos tėvynė ir kokia yra jos tautybė. Haja pasirinko nusifotografuoti Vilniuje, savo namuose, kuriuose vakarietiškas stilius susipina su Rytų tradicija. Dabar Haja dar ieško savęs ir daug dėmesio skiria žmogaus kūno pažinimui, nes mano, kad kūnas, protas ir emocijos yra tarpusavyje susiję. Tai yra aktualu, kuomet visuomenė naudojasi dideliais informacijos resursais ir tai keičia mąstymą, pasaulėjautą ir psichinę būklę. Jonas Balsevičius, g. 2001 m. Jonas gimė ir užaugo Vilniuje. Vizualiuosiais menais vaikiną paskatino domėtis dėdė, kuris yra fotografas ir videografas, padovanojęs pirmąjį Jono juostinį fotoaparatą “Hasselblad”. Dabar vaikinas užsiima meno renginių kuravimu bei fotografija. Jo portretas buvo įamžintas Vilniuje Ševčenkos gatvės loftų vidiniame kieme, kuriame jis pradėjo domėtis fotografija ir kava. Ši eklektiška lokacija reprezentuoja Jono tarpdisciplinišką kūrybą, kurios pagrindas yra fotografija. Dabar vaikinas studijuoja meninę fotografiją Londono menų universitete. Ema Žemionytė. g. 1998 m. Ema gimė ir užaugo Vilniuje. Vilniaus universiteto ji studijuoja mediciną ir ateityje planuoja specializuotis dermatologijos ir trichologijos srityse. Medicina merginai yra prasminga, nes jos pagalba ji gali padėti žmonėms, padaryti juos sveikesnius ir laimingesnius. Ema biologiškai gimė vyriškos lyties, tačiau nuo pat ankstyvos vaikystės ji juto, kad yra ne savame kūne. Būdama 15 metų Ema priemė save tokią, kokia. Visai neseniai Ema teisiškai pase pasikeitė lytį iš vyro į moterį. Paklausta, kur norėtų būti įamžinta, mergina pasirinko Vilniaus universiteto medicinos fakulteto foje laiptus, kurie jai simbolizuoja kylimą aukštyn ir savo tikslų įgyvendinimą. Už jos nugaros matosi freska, kurioje pavaizduota žmogaus anatomija. Oskaras Kazlauskas g. 1995 m. Oskaras gimė ir užaugo Kaune. Kai jam buvo 13 metų, Kauno mariose jis susidomėjo buriavimu burlentėmis. Paauglystėje jis atrado dar vieną širdžiai mielą sritį - video kūrybą. Oskaras Middlesex universitete Didžiojoje Britanijoje pabaigė kino režisūros studijas ir grįžęs į Lietuvą dirba video kūrėju, buriavimo instruktoriumi bei bendradarbiauja su lietuvių menininkais, kurdamas marškinėlių prekės ženklą "Pažįstamas". Jo portretas buvo įamžintas ant Kauno marių kranto. Fotografuojant jis užlipo ant kėdės, nes, kaip pats sako, mėgsta pažiūrėti į pasaulį iš kito rakurso, iš aukščiau. Aukščio tema svarbi jo kūryboje - Oskaras yra sukūręs filmą apie tai, kaip su draugu užkopė į Kilimandžaro kalną Afrikoje. Santa Jukna, g. 1994 m. Santa gimė ir užaugo Klaipėdoje, daile domėjosi nuo pat mažumės, todėl lankė Eduardo Balsio menų gimnaziją ir baigė tapybos specialybę. Vėliau persikėlė į Vilnių, kuriame gyvena iki šiol. Dabar Santa yra tatuiruočių meistrė bei tapytoja. Tapyba jai yra meditacija, kurios metu drobėje ji palieka savo mintis ir jausmus. Mergina pasirinko įsiamžinti savo jaukioje meno studijoje Vilniuje, Jakšto gatvėje, kurioje tapo ir kuria. Daugelyje jos paveikslų pagrindinės veikėjos yra moterys. Santa mąsto, kad įvaizdžio kultas iškreipia moterų tarpusavio santykius - jos lygina save su kitomis pamiršdamos tikrąsias vertybes. Menininkė tiki, jog nuoširdumas ir palaikymas vienas kitą daro pasaulį geresnį. Justas B , g. 1993 m. Justas gimė ir užaugo Klaipėdoje. Baigęs vidurinę mokyklą išvyko studijuoti elektros ir elektronikos inžinerijos į Angliją. Po studijų grįžęs į Lietuvą gyveno Vilniuje, tačiau gimtasis miestas traukė labiau, todėl sugrįžo į Klaipėdą ir pradėjo dirbti Klaipėdos muzikiniame teatre. Dabar vaikinas savo studijoje kuria šviesos menines instaliacijas, kurios puošia įvairių muzikantų pasirodymus, kultūros erdves. Justas mano, kad bendravimas, dalinimasis mintimis ir darbais su kitais žmonėmis pasaulį daro gražesnį. Teodoras Šaulys, g. 1998 m. Teodoras gimė ir užaugo Vilniuje. Pasak Teodoro, gamta suformavo suvokimą, koks visgi grožio yra kupinas pasaulis. Dabar Tedoras Vilniaus universitete studijuoja programų sistemas. Šešiolikos metų jis atrado analoginę fotografiją ir pradėjo fotografuoti miestą. Savo kūryboje jis naudodamas dvigubos ekspozicijos techniką derina kontrastingus Vilniaus gamtos ir urbanistikos vaizdus, taip atrasdamas naujas ir netikėtas mieso prasmes. Teodoro portretas buvo padarytas Vilniaus Šnipiškių rajone, kuriame dabar gyvena. Šnipiškėse prie senovinių medinių trobų kyla modernūs, stikliniai dangoraižiai. Gintautė Rusteikaitė, g. 1999 m. Gintautė gimė ir užaugo Lapių kaime, Klaipėdos rajone. Pažintis su dabartine profesija prasidėjo dar vaikystėje, kai mama nuvedė ją į teatro būrelį. Dabar mergina gyvena Klaipėdoje, LMTA studijuoja vaidybą. Gintautė pasirinko šią sritį, nes jai įdomu gilintis į žmonių santykius, reakcijas bei psichologines būsenas. Fotografijai ji pasirinko Vilniaus Bernardinų sodą, kuris primena jai gimtąjį Lapių kaimą, kuriame užsimezgė jos ryšys su gamta - vaikystę ji praleido basa, karstėsi medžiuose, valgė vaisius ir uogas. Gintautė mano, kad dabartiniame pasaulyje žmonės labai skuba praleisdami tikslų siekimo procesą, iš karto nori rezultato, todėl gyvenimas praranda prasmę. Nuoširdumas sau ir kitiems atitolina žmogų nuo chaoso ir suvienija jį su pasauliu.

LT / EN

Mano bendraamžių portretai, Tęstinis projektas, 2020 


Ankstyvosios Z kartos žmonės yra gimę nuo 1995 iki 2001 metų. Fotografė Elena Krukonytė yra gimusi 1998 metais ir šį projektą sukurti įkvėpė jos pačios pamąstymai apie santykį su laiku. Keldama bū-ties klausimą - kodėl aš esu tokia, kokia esu? - ji bando rasti atsakymus, žvelgdama į bendraamžius. Pro-jekte dalyvavę jaunuoliai yra Z kartos atstovai ir trys keleriais metais anksčiau gimę žmonės, kurių pasau-lėžiūra ir patirtys panašios į projekto dalyvių. Kiekvienas žmogus buvo įamžintas jo pasirinktoje lokacijoje, atskleidžiančioje, kas prisidėjo prie asmenybės formavimo. Kas sieja ankstyvosios Z kartos atstovus? Neišvengiamai - technologijos, su kuriomis jie užaugo ir kurios suteikia naujas saviraiškos formas - kone kiekvienas turi savo asmenybės virtualiąją versiją, išreikštą per socialinių medijų platformas ir transliuojama globaliam pasauliui. Z karta yra pirmoji lietuvių karta, kuri masiškai važiuoja studijuoti į užsienį, tačiau pabendravus su šiame projekte fotografuotais žmonėmis, kurie studijuoja užsienio universitetuose, daugelis iš jų savo namais laiko Lietuvą ir po studijų ruošiasi į ją sugrįžti. Lietuviškąją Z kartą dar kitaip galima pavadinti laisvės karta, užauginta tėvų, kovojusių už Lietuvos nepri-klausomybę. Z kartos atstovus sieja jaunos, ką tik nepriklausomybę atgavusios Lietuvos prisiminimas. To meto idėjos, muzika, populiarioji kultūra, tendencijos suformavo jaunų žmonių tautinį ir estetinį suvokimą (šią temą Elena Krukonytė plačiau analizuoja internetiniame lietuviškos 90-ųjų ir ankstyvų 2000-ųjų kultūros archyve, instagramo paskyroje @90s_Lithuania). Z kartos žmonių sąmonėje išlieka ir tradicinės vertybės - gamta, namai bei šeima, nes paklausti, kur norėtų būti įamžinti, daugelis iš jų rinkosi arba gamtą, kurioje pajaučia sielos ramybę, arba namus, kuriuose užaugo ir jaučiasi saugūs. Iš esmės, Z karta yra dvejopa - gyvenanti skaitmeniniame ir realiame pasauliuose - moderni, priklausoma nuo technologijų, bet taip pat ro-mantiška, vertinanti ryšį su tradicijomis, gamta ir besidominti praeitimi. Fotografė Elena Krukonytė pastebi, kad jos ir bendraamžių gyvenimai yra susiję ir persipynę - „Mes nesąmoningai jaučiame tarpusavio bendrumą, mus sieja jaunos Lietuvos valstybės atmintis, laisvė, noras pažinti pasaulį bei įprasminti savo egzistenciją“. E. Krukonytė įamžino žmones, turinčius savo veiklos sritį, kurioje yra perspektyvūs ir savo darbais prisideda prie aktualiosios realybės kūrimo.